Gimtadieniai, Velykos ar kitos šventes prieš daugiau nei tris dešimtmečius neabejotinai atrodydavo kitaip nei dabar. Tėvai dar tikrai prisimena, kad kai kurie patiekalai buvo ruošiami tik per šventes, o išskirtiniai, sunkiai gauti produktai – saugomi svečiams. Su iškovota laisve atsivėrė ne tik sienos, bet ir galimybė ragauti visą pasaulį. Išmokome kepti steikus ir ne tik jautienos, bet ir strutienos, susidraugavome su įvairiosiomis jūros gėrybėmis, sužinojome, kas yra trumai ir turime aliejų someljė.
Keliautojas, kulinaras, „Lidl“ ambasadorius Vytaras Radzevičius sako, kad dabar mums įprasti patiekalai ar skoniai anksčiau, prieš savo valią atskirtame nuo pasaulio krašte – tiesiog neegzistavo. „Kai pirmą kartą svečiuojantis Danijoje man buvo pasiūlytas kivis, aš nežinojau, kaip jį valgyti! Laukiau, kol draugai danai paragaus, o tada jau vaidinau, kad esu jį ne kartą valgęs“, – prisipažįsta V. Radzevičius.
Jis puikiai prisimena, kaip pats, paprašytas tėvų, eidavo į deficitinėmis prekėmis garsėjusias parduotuves ir stovėdavo ilgose eilėse, kad nupirktų šeimai įvairesnio maisto ir skanėstų. „Net vaikai žinodavo, kad atsistojus į eilę iš karto reikia aiškinti, ką duoda, nes jei eisi į priekį klausti, tai gali ir baigtis. Kartą prieš pat nosį, atstovėjus valandą, baigėsi apelsinai. Vos neapsiverkiau. Pasiūlos įvairovė dabar ir tada – nelygintina“, – sako pašnekovas.
Artėjant didžiajai pavasario metų šventei – Velykoms – daugelis jau po truputį pradeda planuoti, kur švęs, kokius patiekalus gamins, kaip dekoruos namus ir stalą. Iki nepriklausomybės atgavimo, kurios sukaktį šią savaitę minėsime, pasiruošimo šventėms taip pat netrūkdavo, tačiau jis buvo visai kitoks. Kaip sako V. Radzevičius, anuomet gamindavai iš to, ką gaudavai arba specialiai pasilaikydavai šventėms: „Esminis skirtumas – stoka prieš lūžtančias lentynas. Pamenu, kad namie būdavo kažkokie produktai saugomi šaldytuve ar spintelėje su pasakymu „čia svečiams“. Tai visada labai laukdavau tų svečių.“
Vardindamas anuomet populiarus šventinius patiekalus, V. Radzevičius prisimena silkę, karbonadus, mėsos maltinukus, keptą žuvį, servilatinę dešrą, baltą mišrainę, pačių marinuotus ar sūdytus grybus, orkaitėje keptą vištą su bulvėmis. „Iš tikrųjų, ką gaudavai, iš to ir gamindavai. Juk žalieji žirneliai ir majonezas būdavo skirstomi per darbovietes arba galėdavai jų gauti jaunavedžių parduotuvėse prieš vestuves“, – prisiminimais dalinasi keliautojas.
Šventiniam patiekalui puikiai tiktų tuno tartaras – greičiausiai jo esate ragavę kur nors restorane, bet, kaip sako V. Radzevičius, nesunkiai galima paruošti ir namuose.
Tuno tartaras pagal V. Radzevičių
Dviem valgytojams reikės:
120 g šviežio tuno filė
Pusės agurko
1 šaukšto smulkiai pjaustytų česnakų laiškų
1 citrinos sulčių
1 šaukšto obuolių sulčių
Žiupsnio maltų baltųjų pipirų
Žiupsnio druskos
Pirmiausiai plonai supjaustykite tuno filė, taip pat popieriaus storumo riekelėmis supjaustykite ir agurką. Sudėkite šiuos produktus ir pusę česnakų laiškų į dubenį. Kelis agurko gabalėlius pasilikite papuošimui. Sumaišykite citrinos ir obuolių sultis, druską ir pipirus puodelyje. Reikėtų maišyti tol, kol druska ištirps. Užpilkite ant tuno ir lengvai išmaišykite.
Sudėkite mišinį į du stiklinius indelius ir bent pusvalandį prieš patiekdami palaikykite šaldytuve. Kai jau ruošitės ragauti, išimkite iš šaldytuvo, papuoškite keliomis agurko skiltelėmis ir likusiais česnako laiškais.
Skanaus laisvės skonio!
Pranešimas spaudai.
Nėra komentarų