Tik užklupus pirmoms vėsesnėms dienoms mano namuose ima kvepėti obuolių pyragu. Ne tik dėl to, kad sode krenta obuoliai, bet ir dėl jaukumo namuose. Nieko nėra geriau už jaukius ir šiltus namus, kuriuose kvepia naminiai kepiniai, kai langu rieda jau šalto rudeninio lietaus lašai.
Taigi šį kartą mano virtuvėje Prancūzija. Nepaprastai myliu šio krašto kultūrą, patiekalus, literatūrą ir kartais galvoju, jog norėčiau ten gyventi. Bet kol kas išbandau prancūziškus receptus.
Prancūziškam obuolių pyragui reikės:
3 vidutinių kiaušinių;
0,5 stiklinės cukraus;
nepilnos stiklinės miltų (3/4 stiklinės, naudojau sijotus);
nubraukto šaukštelio kepimo miltelių;
žiupsnelio druskos;
3 šaukštų brendžio, konjako ar romo (originaliai kalvadoso);
pusės šaukštelio vanilės ekstrakto;
120 gramų tirpinto ir atvėsinto sviesto;
4-5 vidutinių obuolių.
Pirmiausiai nulupu ir skiltelėmis supjaustau obuolius. Šiaip rekomenduojama pjaustyti stambiomis skiltelėmis, tačiau aš pjausčiau apie 3 mm storio.
Orkaitę įkaitinu iki 180 laipsnių, apvalią, šone atsidarančią kepimo skardą iškloju kepimo popieriumi ir einu ruošti tešlą.
Dubenyje pirmiausia sumaišau kiaušinius ir cukrų, tačiau stipriai jų neplaku ir nedidinu masės. Suberiu miltus, kepimo miltelius, druską ir gerai išmaišau. Šiuo metu tešla itin klampi. Pilu konjaką (ar kitą pasirinktą gėrimą), vanilės ekstraktą ir dar kartą gerai išmaišau.
Dabar metas ištirpintam, atvėsusiam sviestui. Jį supylus gerai išsuku tešlą ir pilu į ją smulkintus obuolius. Maišau taip, kad skiltelės nelūžtų ir nesusitrintų, visos pasidengtų tešla.
Masę pilu į paruoštą kepimo indą, dedu į įkaitintą orkaitę ir kepu apie 50 minučių arba kol medinis pagaliukas neapsivels tešla.
Geriausia pjaustyti pravėsusį, nes šiltas jis labiau plyšta. Bet šiltas bus nepaprastai gardus su vaniliniais ledais!
Skanaus.
Nėra komentarų