Vėstant orams, žmonės vis dažniau prisimena pirties šilumą ir jos teikiamas naudas, kurių mokslininkai išskiria net kelias: tai antro tipo diabeto prevencija, spartesnis gijimas po traumų bei naujų ląstelių kūrimasis, padidėjusi sporto bei grožio procedūrų nauda
Anot „MonArt“ studijos įkūrėjos, terapeutės Monikos Polchovaitės, dar vienas pirties privalumas – atsipalaidavimas, kuris šiandien itin svarbus kasdien skubančiam žmogui. Ji pasakoja, kaip kaitinimąsi pirtyje suderinti su kitomis sveikatinimosi procedūromis, kad nauda būtų kuo didesnė, bei kokių pirtinimosi klaidų
Nauda imunitetui ir psichikos sveikatai
M. Polchovaitė teigia, kad kaitinantis pirtyje, dėl padidėjusio prakaitavimo, iš organizmo šalinasi toksinai, todėl pagerėja ne tik kraujotaka, bet ir savijauta, nuotaika. „Nekeista, kad pajutę pirties teikiamus malonumus, vis daugiau žmonių joje pradeda lankytis reguliariai ir taip palepina save po sunkios darbo savaitės“, – pastebi terapeutė.
Po pirties rekomenduojama atsigaivinti šaltu dušu, kubilo vandeniu ar įbristi į vandens telkinį, o tai, savo ruožtu, grūdina žmogaus organizmą, stiprina imunitetą ir padeda apsisaugoti nuo, ypatingai rudenį, siaučiančių virusų. „Dar vienas pliusas – tai suteikia energijos ir žvalumo“, – pažymi sveikatinimosi specialistė.
„Pirties procedūrose neretai naudojami eteriniai aliejai, kurie puikai tinka gerinti psichologinę būklę. Be to, kai kurie jų turi ir gydomųjų savybių bei padeda esant kvėpavimo takų sutrikimams, – naudas vardija M. Polchovaitė ir priduria, jog pirtyje eterinių aliejų aromatai pasklinda geriau, todėl sukuria aplinką, tinkamą net meditacijai. – Atsipalaidavimas pirtyje padeda pajusti aromaterapinius kvapus ir susieti juos su turimais prisiminimais, – taip galime keliauti patirčių istorijomis ir analizuoti, geriau suprasti save.“
Padeda įsisavinti kosmetikos priemones, mesti svorį
Dar viena pirties nauda, kurią išskiria specialistė – lengvesnis svorio metimas bei kosmetikos pasisavinimas.
„Lengvesnis svorio metimas yra vienas iš pagrindinių pirties privalumų – reguliariai lankantis ir naudojant priemones, stimuliuojančias poodinį, riebalinį sluoksnį, vienu kartu galite numesti net iki kilogramo“, – dalinasi M. Polchovaitė.
„Esant aukštai temperatūrai, atsiveria odos poros, suragėjusį odos sluoksnį lengvai galima pašalinti šveičiamosiomis priemonėmis, o tuomet ją palepinti maitinančia kosmetika su mineralais, veikiančia giliuosius audinius, sąnarius ir kaulus. Taigi, derinti pirties procedūras su kosmetinėmis priemonėmis naudinga ir dėl sveikatos, ir dėl grožio – oda tampa švelnesnė, elastingesnė, išsilygina jos spalva ir išsivalo poros“, – naudas vardija specialistė.
Atsipalaiduoti pirtyje, M. Polchovaitės teigimu, naudinga ir prieš vykstant į masažo procedūras – tuomet galėsite mėgautis gilesniu poveikiu nei įprastai, nes raumenys bus įšilę ir pasiruošę tempimui, įtampos mažinimui. Priešingai yra su sporto treniruotėmis – jas atlikti reikėtų prieš pirtinimąsi, nes, kitu atveju, kūnas bus atsipalaidavęs ir nepasirengęs atlikti pratimus.
Kaip išsirinkti pirtį?
Pagrindinis skirtumas tarp suomiškos saunos, turkiškos ir rusiškos pirties – drėgmė ir temperatūra. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, skiriamos ir skirtingos joms tinkamos procedūros.
„Turkiškoje pirtyje drėgmė siekia beveik 100 proc., todėl temperatūra čia turi būti žemesnė nei 40 laipsnių. Ši pirtis tinkama atlikti kūno šveitimo procedūrą žmogui gulint, nušveisti suragėjusį odos sluoksnį ir palepinti kūną muilo putų ritualu, kaip įprasta turkiškame „hamame“. Rusiškoje pirtyje drėgmė yra mažesnė ir siekia apie 50 proc., o temperatūra aukštesnė – maždaug 60–80 laipsnių, todėl ši pirtis puikiai tiks mėgstantiems vanotis vantomis“, – pirčių skirtumus vardija M. Polchovaitė.
Suomiškoje saunoje temperatūra pakyla iki maždaug 90–100 laipsnių, todėl anot specialistės, puikiai tinka pakvėpuoti ir pasimėgauti žolelių gydomosiomis savybėmis, taip pat temperatūra tinkama norintiems mesti svorį. „Saunoje rekomenduojama sėdėti, o ne gulėti, nes esant tokiai temperatūrai, atsigulus kraujas iš širdies suplūsta į odą, o staigiai atsistojus, kraujo spaudimas gali nukristi ir pradėti svaigti galva, – aiškina terapeutė. – Tiek rusiškoje pirtyje, tiek suomiškoje saunoje suoliukai įtaisyti skirtingame aukštyje, kad būtų galima pasirinkti jums tinkamą temperatūrą, ant akmenų pilamas karštas vanduo, taip didinant drėgmę ir karštį, todėl galite pirtintis taip, kaip jums labiausiai patinka.“
Svarbu gerti daug skysčių
M. Polchovaitė atkreipia dėmesį, kad priklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės, pirties šiluma reikėtų mėgautis sąmoningai.
„Karšta pirtis nerekomenduojama besilaukiančioms moterims, taip pat ypač vengtina eiti į pirtį pavartojus alkoholio, nes nuo jo padidėja širdies veiklos apkrova, kurią pirtis gali dar labiau pastimuliuoti. Neatsižvelgus į savo sveikatos būklę, šiluma gali padidinti infarkto ar kitų širdies sutrikimų riziką“, – perspėja „MonArt“ įkūrėja.
Specialistė pažymi, jog nepratusiems prie kaitinimosi pirtyje, persistengti nereikėtų. „Pradedantiesiems pirtyje rekomenduojama praleisti apie penkias minutes ir buvimo laiką palaipsniui didinti iki 15 minučių, o prieš tai visuomet reikėtų palįsti po vėsiu dušu“, – siūlo terapeutė.
Svarbiausia, anot jos, yra stebėti savo organizmo siunčiamus signalus ir nepamiršti gerti pakankamai skysčių, taip apsisaugant nuo dehidratacijos.
Freepik.com nuotr.
Nėra komentarų