Namuose neretai kyla ginčai, kas išneš šiukšles? Bet ar susimąstėte, kokį kiekį atliekų kiekvienas iš mūsų paliekame? Ir kaip visa tai atrodo savaitės, metų, dešimtmečių laikotarpyje? Gal išneštos šiukšlės ir dingsta iš mūsų akiračio, tačiau juk atliekos neišgaruoja vien todėl, kad jomis pasirūpino atliekų vežėjai. Dauguma mūsų atliekų atsiduria niekur kirtur, o sąvartyne. Pastarosios teršia aplinką, išskiria nuodingų junginių į orą ir dirvožemį.
Pirmas būdas galintis padėti gerokai ištuštinti savo šiukšlinės turinį ir taip prisidėti prie gamtos išsaugojimo, jį peržvelgti. Išnagrinėkite savo šiukšliadėžių turinį. Šiukšlių dėžėse aptiktos pakuotės, kaip nuo sūrio, jogurto, ledų,daržovių, mėsos ir t.t. padės kitą kartą rinkti produktus atsižvelgiant ne tik į jų sudėtį, kainą bet ir į kitą svarbų kriteriją – pakuotę. Ar tikrai jūsų mėgstamas sūris turi būti patiektas pakuotėje, kurioje gausu plastiko? Paieškojus tikrai galite atrasti gaminį, kuris nenusileis nei skoniu, nei kaina ir bus kur kas ekologiškiau įpakuotas ar net sveriamas. Toks jūsų pasirinkimas, tai žinutė gamintojui, kad jūs renkatės produktą, kuris – tvarus.
Apskritai mažinti atliekų kiekį nėra sunku, jei laikysitės penkių paprastų žingsnių:
- Atsisakysite to, ko jums nereikia.
- Sumažinsite kiekį to, ko jums reikia.
- Pakartotinai panaudosite tai, ką įsigijote.
- Perdirbsite tai, ko negalite atsisakyti.
- Kompostuosite.
Pirmas žingsnis: ATSISAKYTI.
Šis žingsnis susijęs su netiesioginiu vartojimu- tai visi tie bukletai ir rinkodaros medžiaga (lankstinukai, reklaminiai gaminiai, pakuotės ir. t.t. ), kurie įsibrauna į mūsų gyvenimą. Dauguma jų galima būtų perdirbti, tačiau pirmiausia derėtų mažinti beprasmių daiktų vartojimą. Kiekvienas lankstinukas, kurį paimame, sukuria paklausą, tad jų gaminama dar gausiau.
Kai iš viešbučio kambario paimame „nemokamą“ šampūno buteliuką, taip paskatiname naftos gavybą, kadangi jos reikia pagaminti naujam šampūno buteliukui. Viso to galime išvengti, atsisakykime pirmiausia daiktų, kurių mums iš esmės nereikia: vienkartinio plastiko gaminiai ( šaldymo indeliai, maišeliai, pakuotės ir t.t.), nemokamos dovanėlės ir mėginukai, reklamos laiškai ir t.t.
Antras žingsnis: SUMAŽINTI.
Mažindami vartojimą tiesiogiai prisidedame prie ekologinės krizės sprendimo. Vartojant mažiau mažėja atliekų kiekis, tokiu būdu sprendžiami neigiami poveikio aplinkai padariniai. Išties pravartu susimąstyti apie ankstesnius, esamus ir būsimus pirkinius ir jų poreikį. Taip namuose lieka tik tie daiktai, kurių mums tikrai reikia. O sumažinus vartojimą gyvenimo būdas tampa paprastesnis, tad galime susitelkti į kokybę, o ne kiekį, į patirtį, o ne į daiktus. Sumažinti vartojimą galite pradėti nuo šių keletos patarimų:
- rinkitės kokybiškus ilgamamžius daiktus, žinoma prieš tai gerai pagalvoję, ar iš tiesų jų jums reikia;
- išmainykite, paaukokite, parduokite nebenaudojimus daiktus;
- apribokite veiklą, kuri skatina ar palaiko vartojimą: popierinių žurnalų, laikraščių skaitymas, apsipirkinėjimas, kaip laisvalaikio praleidimo būdas ir t.t.
Trečias žingsnis: PANAUDOTI DAR KARTĄ.
Atsisakius nereikalingų daiktų ir sumažinus vartojimą, kitas logiškas žingsnis – antrinis panaudojimas. Antrinis panaudojimas yra alternatyva sąvartynui. Dauguma žmonių painioja du terminus „perdirbimas“ ir „antrinis panaudojimas“, vis dėlto šie procesai skiriasi poveikio gamtai atžvilgiu. Pirmu atveju produktas perdaromas, pakeičiamas, suteikiant jam naują formą. Antru – tas pats nepakeistas produktas naudojamas daug kartų, siekiant maksimaliai padidinti jo naudojimo ir naudingo tarnavimo laiką, taip sutaupant išteklių, kurie būtų išleisti perdirbimo procesui. Naudojant daiktus pakartotinai, sumažėja pakavimo ir kitų gamtą teršiančių vienkartinių produktų poreikis, nes: pirkinius krauname arba produktus susidedame į daugkartinio naudojimo maišelius. Vienkartinius daiktus pakeičiame daugkartiniais: kiekvienas egzistuojantis vienkartinis daiktas turi daugkartinio daikto naudojimo alternatyvą. Pagrindinis daugkartinių naudojimo daiktų sąrašas:
- Medžiaginiai pirkinių krepšiai
- Termosiniai puodeliai
- Stiklainiai
- Buteliai
- Medžiaginiai maišeliai ( daržovėms, vaisiams ir kt.)
- Šluostės
- Virtuviniai rankšluosčiai
- Medžiaginės servetėles
- Nosinės
- Įkraunamos baterijos
Ketvirtas žingsnis: PERDIRBTI.
Pirmiausia plati atliekų perdirbimo sistema taip pat reikalauja ganėtinai daug išteklių, todėl labai svarbūs anksčiau išvardyti punktai, padedantys sumažinti atliekų kiekį, kuris galiausiai pasiekia mūsų atliekų rūšiavimo šiukšliadėžes Naudingos nuorodos, kurios padės daugiau sužinoti apie atliekų rūšiavimą: zaliasistaskas.lt , pto.lt, ecoserice.lt
Penktas žingsnis: KOMPOSTUOTI.
Pūdymas, arba kompastavimas, yra oraganinių atliekų perdirbimas. Gamta taip susitvarko su organinėmis atliekomis – jos supūva ir sugrąžina maistines medžiagas į dirvožemį.
Sąmonigas vartojimas užtikrina akivaizdžią ir svarbią naudą aplinkai: taikant šiuos principus mažėja užterštumas, užtikrinama aplinkos apsauga.
Pranešimą parengė visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Karolina Sankauskaitė
Parengta pagal Bea Johnson knygą ,,Namai be atliekų“.
Nėra komentarų