Ilga laukta naujoji Kopos adaptacija jau pas mus! Ar verta pažiūrėti kine su geriausiu vaizdu ir garsu? Tikrai taip. Ar tai yra laikui nepavaldus šedevras, apie kurį žmonės kalbės po 10 metų? Greičiausiai ne.
Denis Villeneuve vizitinė kortelė yra puiki vizualinė dalis ir lėtas siužetas. Kitaip sakant, tai maistas skirtas mėgautis, o ne McDonald‘s užkandinė. Tiek Kopą, tiek Kaleidoną galime apžiūrėti iš visų kampų, skirtingu metu ir vaizdai yra kvapą gniaužiantys. Papildantis garso takelis (Hanz Zimmer) irgi aukštumoje.
Filmas gana tiksliai atkartoja knygos siužetą ir tai yra jo stiprybė ir silpnybė tuo pačiu metu. Fanams, be abejo, patiks režisieriaus lojalumas originaliam turiniui. Tačiau mes turime gerą įžangą, konfliktą, veiksmas pradeda eskaluotis ir… filmo pabaigos titrai.
Geriausi dalykai palikti antrai daliai. Ir tai yra problema, kadangi pratęsimas nėra oficialiai patvirtintas. Kino studijos vadovai matė pirmą dalį dar prieš metus ir jei iki šiol nepriėmė sprendimo, vadinasi, turi abejonių.
Tas abejones gali išsklaidyti tik komercinė sėkmė, kuri covid aplinkybėse nėra garantuota. Tad būtų liūdna, jei antros dalies taip ir nesulauktume.
Kas dar? Aktoriai parinkti tikrai geri. T. Chalamet berniukiška išvaizda puikiai tiko Polo rolei, o Rebecca Ferguson gerai susitvarkė su jo motinos vaidmenimi. Tačiau visumoje trūko kažko, kas būtų tikrai išskirtinio, kas giliai įsirėžtų į atmintį. Kaip kad Boromiro mirties scena Žiedo Brolijos filme ar „I am your father“ momentas Žvaigždžių Karuose. Galbūt situacija pasikeis antroje dalyje, bet ją išvysti galėsime turbūt tik 2023-iais.
Apžvalgos autorius Andrius Ungurys
Nėra komentarų