Pranešimas spaudai.
Niekas nesistebi, kad skiriasi dvidešimtmečio jaunuolio ir vidutinio amžiaus žmogaus pajamos bei poreikiai, tačiau gerokai nustembama, kai finansų ekspertai skirtingais gyvenimo etapais rekomenduoja savo finansus tvarkyti skirtingai. INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės produktų vadovė Kotryna Grigentė pataria pirmiausia įvertinti savo poreikius pagal amžių ir tik tada planuoti pinigų kaupimą.
Finansiniu raštingumu nepasižymi visos kartos
„Kaip bebūtų keista, internete praktiškai gyvenanti ir apie viską savo nuomonę turinti Z karta – jaunuoliai iki 20 metų – finansinio raštingumo žiniomis ir laisvai prieinamais įrankiais naudotis dar nemoka. Nors Z kartos finansų valdymo žinios yra prasčiausios, „neblizga“ ir prieš tai buvusios kartos. Su didžiausiais finansiniais iššūkiais susiduria X karta – dabartiniai 40–60-mečiai, nes net 28 proc. jų apklausos metu teigė kas mėnesį sunkiai suduriantys galą su galu. Tai atsinešėme iš praeities – anksčiau apie išlaidas, pajamas ar santaupas kalbėti buvo gėda, tad, neturėję tinkamo pavyzdžio šeimoje, tėvai šių gebėjimų neperdavė ir savo vaikams“, – sako INVL atstovė.
Pasak jos, kita problema – informacijos perteklius. Internetas suteikia galimybę viską sužinoti čia ir dabar, tačiau vis sunkiau atsirinkti, kuri informacija verta dėmesio ir kuria derėtų vadovautis.
Vienur galima paskaityti apie akcijų rinkas, kitur pažiūrėti vaizdo įrašą apie kriptovaliutas, iš kažko nugirsti apie tarpusavio skolinimosi platformas, tačiau be žinių bagažo suprasti, kas tai yra ir kodėl derėtų į tai investuoti savo pinigus – sudėtinga. Ankstesnės kartos tokių galimybių neturėjo, tačiau ir nudegti dėl blogų finansinių pasirinkimų taip pat progų buvo mažiau.
„Reikia laiko, kad visos kartos išmoktų savo pamokas ir išliptume iš finansinio neraštingumo duobės, tad didžiausią dėmesį turėtume skirti švietimui – ne tik mokykloje, bet ir namuose. Juk dauguma tėvų vis dar nemoka su vaikais kalbėti ne tik apie globalius, bet ir šeimos finansus. Kadangi ekonomika dabar taip greitai keičiasi, nėra geresnio laiko pasidomėti ir vaikams paaiškinti, kas vyksta, pavyzdžiui, ką reiškia, kai infliacija yra aukšta, kokie ekonomikos dėsniai tada galioja ir kaip tai veikia šeimos biudžetą. Dabar itin svarbu išmokti elgtis su pinigais – ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, kad pamažu didintumėte savo turtą geresniam gyvenimui“, – pasakoja K. Grigentė.
Ugdyti finansinę discipliną reikia kuo anksčiau
Kaip teigia finansų specialistė, ugdyti finansinę drausmę geriausia dar vaikystėje, ypač – tėvų pavyzdžiu.
Kai tėvai vedasi vaiką į parduotuvę ir kartu renkasi, kurią prekę pirkti, vaikui paaiškina, kodėl taip pasirinko, duoda kišenpinigių ir pataria, kaip derėtų juos protingai išleisti – tai jau labai geras pagrindas vaiko finansiniam raštingumui. Vėliau, jau mokykliniame amžiuje, padidėjus vaiko poreikiams ir padidinus kišenpinigių sumą, verta kalbėtis, kaip racionaliai šiuos pinigus leisti ir skatinti pataupyti didesniems pirkiniams. Taip pat svarbu pasakoti, iš kur tėvai gauna pajamų, kiek išleidžia kiekvieną mėnesį buičiai, maistui, pramogoms, vaiko būreliams ir kitoms išlaidoms, kiek ir kam taupo bei kur investuoja.
„Puiku, jeigu vaikas kuo anksčiau sužinos, kaip veikia sudėtinės palūkanos ir kodėl verta pradėti investuoti jau gavus pirmąjį atlyginimą. Kalbant apie jį, paprastai žmogus pradeda uždirbti sulaukęs 20 metų, kai kurie – šiek tiek anksčiau. Žinoma, pirmieji pinigai visada „drasko kišenę“, tad jauni žmonės iš pradžių padaro nemažai klaidų juos leisdami, tačiau ilgainiui patirties įgauna ir su pinigais elgtis išmoksta beveik visi. Esu linkusi manyti, kad geriausias rodiklis, indikuojantis, kokio dydžio „finansų pagalvę“ taupymo sąskaitoje turėtumėte sukaupti, yra išlaidos. Pavyzdžiui, dvidešimtmečio, neturinčio sutuoktinio ar vaikų ir važinėjančio viešuoju transportu, santaupų poreikiai gerokai skiriasi nuo turinčiojo du vaikus, du automobilius ir būsto paskolą. Todėl finansus planuoti derėtų atsižvelgus į savo gyvenimo ciklą“, – sako K. Grigentė.
Kaip planuoti finansus pagal savo amžių
INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Produktų vadovė K. Grigentė sako, jog visus gyvenimo etapus, kuriems reikia finansiškai pasiruošti, reikėtų suskirstyti ne pagal pajamas, o poreikius ir patiriamas išlaidas tuo metu.
18–20 metų – SAVARANKIŠKO GYVENIMO PRADŽIA.
Rekomenduojama pradėti vesti savo pajamų ir išlaidų dienoraštį bei laiku apmokėti sąskaitas, kad, ateityje prireikus imti paskolą ar įsigyjant kredito kortelę, bankas pasiūlytų geresnes palūkanas.
Taip pat vertėtų pagalvoti apie bent trijų mėnesių išlaidų dydžio finansinę „pagalvę“ nenumatytoms išlaidoms bei pradėti kaupti pradiniam būsto įnašui – kad ir kokie vėjai tuo metu galvoje ūžia, apie būsimus namus verta pagalvoti iš anksto.
Nemažiau svarbu pradėti ugdyti investavimo įprotį – klysta tie, kurie mano, kad pradinėms investicijoms reikia didelės pinigų sumos, nes pradėti galima ir nuo įprastai savaitgalio pramogoms išleidžiamų lėšų. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama investuoti, tuo didesnė suma per gyvenimą sukaupiama, kadangi suveikia sudėtinių palūkanų efektas – ilgą laiką investuojant, kaupiasi suma ir nuo investuotos sumos, ir palūkanos nuo palūkanų.
30–50 metų – TURTO AUGINIMO LAIKOTARPIS.
Dažniausiai šiuo laikotarpiu neribotų pramogų kiekis sumažėja, tačiau išlaidos auga kaip ant mielių – reikia pasirūpinti buitimi, būstu, automobiliu, vaikų būreliais ir kitais jų poreikiais, tačiau pajamos nedidėja tuo pačiu tempu. Kad, nutikus nelaimei, būtų galima išvengti finansinės krizės, šiuo metu verta pagalvoti apie gyvybės, kritinių ligų ir traumų draudimą.
Labai svarbu papildomai pasirinkti ir draudimą nuo kritinių ligų: statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet vėžiu suserga beveik šimtas įvairaus amžiaus vaikų, o jų gydymo metodai bei eiga priklauso nuo to, kokios yra tėvų finansinės galimybės. Nutikus tokiai nelaimei, bent iš dalies finansinius rūpesčius bus galima pamiršti ir susikoncentruoti į buvimą su vaiku – draudimo išmokos padengs visas ar bent dalį gydymo išlaidų.
Šiame etape „finansinė pagalvė“ turėtų būti didesnė nei dvidešimtmečiams – bent šešių mėnesių išlaidų dydžio, o įmokos į pensijų fondus – didesnės. Kadangi tai yra karjeros pikas, verta siekti didesnio atlyginimo ar papildomų pajamų šaltinių bei pasirūpinti savo pensija, iki kurios liko šiek tiek daugiau nei 20 metų. Tik keliasdešimt eurų padidinus įmokas į pensijų fondus ar skiriant kitoms investicijoms, rezultatas senatvėje bus visai kitoks nei tuo nepadarius.
50–60 metų – TURTO IŠSAUGOJIMO LAIKOTARPIS.
. Kai vaikai jau užauginti, o gaunamos pajamos dar ženklios, laikas pasirūpinti sukaupto turto išsaugojimu. Šį amžiaus laikotarpį verta skirti pensijos didinimui: peržiūrėti ir atskirti, kurias iš turimų investicijų verta nukreipti su tikslu prisidėti prie kaupiamos pensijos, o kurios sumos bus skirtos vaikams, pirkiniams ar kitiems tikslams.
Kadangi, prireikus atsiimti lėšas, skirtingiems finansiniams produktams taikomas skirtingas apmokestinimas, verta šias išlaidas optimizuoti pasirenkant tam laikotarpiui tinkamiausius produktus.
Artėjant pensijai, investicijų riziką derėtų sumažinti, kad pinigų išmokėjimo dieną dėl trumpalaikių rinkos svyravimų anksčiau sukaupta turto dalis nesumažėtų. Pavyzdžiui, jeigu 100–80 proc. jūsų investiciniame krepšelyje sudaro akcijos, vėliau šį procentą derėtų mažinti – iki 30–50 proc., likusią dalį turėtų sudaryti obligacijos ar kitos ne tokios rizikingos investicijos. Taip pat vertėtų peržiūrėti turimas gyvybės draudimo sutartis.
60–70 metų – TURTO PASKIRSTYMO LAIKOTARPIS.
Kai kasdienė darbinė rutina nebevargina, derėtų padengti skolas, kredito ir kitus įsipareigojimus, kad į pensiją būtų galima žengti ramiai. Taip pat laikas dar kartą peržvelgti turimas gyvybės ir draudimo nuo kritinių ligų sutartis – ar jos aktualios ir atitinka esamą padėtį.
Šiame gyvenimo etape turint daugiau laiko ir sukaupus ilgametę patirtį, atsiranda puiki proga apie pinigus, jų vertę ir „įdarbinimo“ būdus pakalbėti su anūkais, kad per gyvenimą įgytos žinios nenueitų veltui.
Freepik.com nuotr.
Nėra komentarų