Nors dažnai viešumoje diskutuojama apie tai, kad lietuviai suvartoja per daug cukraus ir druskos, vis dar retai užsimenama apie kitas Lietuvos gyventojų mitybos problemas. Tarp jų – per mažas daržovių ir pilno grūdo produktų vartojimas. Kodėl yra būtina didinti šių produktų kiekį savo racione ir kaip tai padaryti, pasakoja mitybos ir tvarumo ekspertai.
Dabartinė Lietuvos gyventojų mityba savo gausa ir įvairove lenkia senąsias tradicijas, tačiau sveikatos atžvilgiu joms neprilygsta, pasakoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
„Pažvelgus į Lietuvos praeitį, turbūt sveikiausiai maitinosi tarpukario lietuvių ūkininkas, kurio valgiaraštyje netrūko įvairių grūdinių kultūrų, daržovių, o mėsa, žuvis ar pieno produktai buvo vartojami saikingai. Deja, dabartiniai šalies statistikos duomenys rodo, kad cukraus lietuviai suvartoja dvigubai daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o 4 iš 10 lietuvių per dieną nesuvartoja nė vienos porcijos daržovių. Taip pat vartojama per daug stipriai apdoroto maisto bei mėsos“, – teigia J. Dobrovolskienė.
Pilno grūdo produktai – prevencija daugeliui ligų
Pasak dietologės, siekiant maitintis visavertiškai, vienas svarbiausių elementų – tai maisto produktai iš nesmulkintų grūdų. Viso grūdo produktuose išsaugomos jiems būdingos maistinės skaidulos, mineralinės medžiagos, taip pat yra daugiau B grupės vitaminų, lyginant su baltų miltų gaminiais. Vidutiniškai rekomenduojama per dieną suvartoti apie 25–45 g maistinių skaidulų.
„Viso grūdo produktai dažnai būna gaminami iš tamsesnės spalvos miltų, todėl ir gaminių spalva būna tamsesnė. Be to, perpjovus tokią duoną ar batoną, galima matyti mažus skaidulų intarpus. Nors žmogaus organizmas maistinių skaidulų nevirškina, jos sudaro mitybos pagrindą žarnyno bakterijoms ir mažina diabeto, širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Tiesa, skaidulų suvartojimą taip pat reikėtų reguliuoti, mat jų perteklius gali suaktyvinti tokių sveikatos problemų, kaip skrandžio ir žarnyno uždegimų ar opų atsiradimą bei atsinaujinimą“, – pažymi dietologė.
Stengiantis į savo kasdienį maisto racioną įtraukti daugiau viso grūdo produktų, J. Dobrovolskienė pataria dažniau valgyti įvairias košes, o garnyrui rinktis ne tik bulves, bet ir grūdines kultūras, pavyzdžiui, grikius ar pilno grūdo makaronus.
Skatina vartoti daugiau augalinės kilmės baltymų
Dietologė pažymi, kad sveikam gyvenimui ir sklandžiai žmogaus organizmo veiklai užtikrinti svarbus ir tinkamas baltymų vartojimas. Nors daugelis žmonių pagrindiniu baltymų šaltiniu laiko mėsą ir įvairius jos gaminius, tokių produktų vartojimą reikėtų riboti.
„Dauguma lietuvių nesivadovauja PSO rekomendacijomis ir mėsą valgo bent du kartus per dieną, nors tai reikėtų daryti ne daugiau kaip tris kartus per savaitę. Rekomendacijos grindžiamos ir mokslininkų tyrimais, rodančiais, kad gyvūninės kilmės produktų perteklius gali kelti rimtą pavojų sveikatai dėl kancerogeninių savybių. Siekiant ir toliau užtikrinti pakankamą baltymų kiekį, mėsą dažniau reikia keisti augaliniais baltymų šaltiniais“, – pažymi dietologė.
Ji prideda, kad baltymų gausu tokiuose augalinės kilmės produktuose, kaip ankštinės daržovės, pavyzdžiui, sojų pupelėse, pupose, lęšiuose, žirniuose, avinžirniuose, taip pat – riešutuose ir įvairiose sėklose.
Didina pilno grūdo ir augalinių produktų asortimentą
Siekdama skatinti sveikesnę Lietuvos gyventojų mitybą „Lidl Lietuva“ tobulina savo privačių prekių ženklų produktų sudėtį ir asortimentą. Prekybos tinklas dar 2018 m. pradėjo įgyvendinti tikslą palaipsniui penktadaliu sumažinti cukraus ir druskos kiekį savo gaminiuose. O šiais metais priimtoje naujoje sąmoningos mitybos politikoje numatyti ir su pilno grūdo produktais bei augaliniais baltymais susiję tikslai.
„Norime, kad rinktis sveikatai palankesnę mitybą mūsų klientams būtų kuo paprasčiau, tad iki 2025 m. galo palaipsniui didinsime viso grūdo produktų kiekį mūsų asortimente. Taip pat „Lidl“ lentynose atsiranda ir daugiau augalinių produktų, kurie yra puiki alternatyva gyvūninės kilmės baltymams. Tarp jų – tofu, avinžirnių užtepėlės, augaliniai „mėsainiai“, taip pat ką tik nuolatinį asortimentą papildę augaliniai kukuliai, dešrelės, tuno skonio kotletai, kibinai ir kt. Ateityje tokių produktų palaipsniui tik daugės“, – teigia Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.
Pašnekovė pabrėžia, kad augalinės kilmės maisto produktų vartojimas yra ne tik palankesnis sveikatai, bet ir aplinkai. „EAT Lancet“ mokslininkų komisijos skaičiavimais, augalinės kilmės produktų auginimas turi ženkliai mažesnį poveikį klimatui ir ištekliams, lyginant su gyvūniniais. Tad vartojant daugiau augalinio maisto galima ženkliai sumažinti neigiamą maisto pramonės poveikį aplinkai ir kartu sveikai išmaitinti augančią žmonių populiaciją.
„Taip pat daug dėmesio skiriame ir kitiems sveikos mitybos aspektams, tarp jų – atsakingam maisto priedų naudojimui. Pirmenybę teikiame natūralioms medžiagoms, pavyzdžiui, natūraliam vanilės ekstraktui ar dažikliams iš burokėlių. Be to, esame sudarę privačių prekių ženklų produktuose nepageidaujamų naudoti konservantų bei dažiklių sąrašus ir kontroliuojame jų naudojimą“, – pažymi R. Didjurgytė.
Freepik.com nuotr.
Nėra komentarų