Pačioje 10-ojo dešimtmečio pabaigoje Audi nusprendė, kad jų gamoje trūksta itin mažo modelio, kuris galėtų konkuruoti su tokiais miesto automobiliais, kaip A klasės Mercedes-Benz. Taip 1999 metais pasaulį išvydo Audi A2. Tiesa, tai nebuvo itin pigus automobilis. Gamintojas tada teigė, kad tikslas buvo sukurti mažą ir kokybišką, o ne mažą ir pigų automobilį. Kad ir kaip ten bebūtų, Audi A2 buvo išskirtinis modelis. Itin ekonomiškas, itin lengvas ir ne itin gražus.
Ir štai gavau progą išbandyti 2001 metais pagamintą juodą Audi A2, po variklio dangčiu (prie šito dar sugrįšim) turintį 1.4 TDI variklį, kuris naujas turėjo 55kW galią ir 195Nm sukimo momentą. O po 22 metų šis juodulys turi pagausėjusią kaimenę. Kaip? Paprastai. Šis 3 cilindrų varikliukas pabuvojo pas chip tuning meistrus, kurie įpūtė mažyliui naujų jėgų. Kiek tiksliai galios dabar turi bandytas automobilis, nežinau. Bet, kad jis guvus, tai akivaizdu. Vos 1065kg svorį dyzelinis agregatas į priekį traukia be jokio vargo, o mieste kartkartėm galima paerzinti ir prašmatnesnius modelius.
Jeigu jau iškart prakalbom apie Audi A2 vairavimo ypatumus, tai apie viską nuo pradžių. Vairuotojo pozicija čia gan aukšta, priekiniai langai dideli, tai matomumas tikrai geras. Žiūrint į priekį. Galinis langas labiau stilingas, nei praktiškas. Bet teigti, kad per jį nieko nesimato tikrai negalima. Rankose nostalgiją keliantis vairas (beveik toks pat buvo mano kažkada turėtoje Audi A4. Puikus buvo automobilis) ir pradedame kelionę. Automobilis mažas, manevruoja lengvai, bet apima keistas jausmas, nes panelė plati, o variklio gaubto nesimato. Pridėjus dar ir aukštą sėdėseną atrodo, tarytum vairuočiau kokį Šaraną. Dyzelinė jėgainė konkurencingai veržiasi į priekį miesto gatvėmis, trumpos pavaros neleidžia snausti, o stipriai numynus greičio pedalą 3 cilindrų riaumojimas sukurią tokius garso efektus, tarsi vairuotum ralio bolidą (dėl garso nejuokauju, tie 3 cilindrai kažkaip keistai maloniai murkia). Viskas labai neblogai iki pirmų kelio nelygumų. Vokiečiai akivaizdžiai kūrė A2 važiuoklė lygut lygutėlėms gatvėms, nes bet koks didesnis kelio nelygumas, kalnelis ar juolab duobė taip kerta per amortizatorių, jog atrodo, kad pastarasis tiesiog sudirba pilna eiga. Ir štai šis minusas įberia tiek deguto į medaus statinę, kad prastos ar vidutinės būklės Lietuvos gatvėms Audi A2 tampa paprasčiausiai nebetinkamas. Arba jį reikia vairuoti itin atidžiai, vengiant visų nelygumų.
Automobilio salonas tiems, kurie yra vairavę bet kokį to meto Audi, atrodys savas. Vairas, mygtukai, prietaisų skydelis – viskas to pačio stiliaus ir nieko išskirtinio čia nėra. Nebent rankena ant panelės priešais keleivį. Atrodo, lyg tai būtų visureigis ir keleiviui reikėtų tokio dalyko, nes lėksit bekele. Kita vertus ten visai patogu pasidėti vienokius ar kitokius daiktus. Sėdynės patogios ir gražios. Visas tas šviesus interjeras man gražus. Grožis, aišku, dalykas subjektyvus, bet man patinka. Gale daug vietos nesitikėkite, juk čia ne Audi A8. Ir išvis galinė sėdynė skirta romantikams, nes čia tik 2 sėdimos vietos. Todėl dviese meiliai susiglaudę šioje nedidelėje erdvėje jausitės tikrai jaukiai. O štai bagažinės dydis nustebino. Tikrai pakankamai erdvės tokio mažo automobilio bagažinei. Tad jei turite močiutę kaime, bulvių maišelį į namus su šiuos savo miesčionišku transportu parsivešite be vargo.
Išorės dizainas abejingų nepaliks. Arba patiks arba vers užsimerkti. Aš turbūt labiau prie pastarųjų. Tikiu, kad 2000-aisiais tai buvo kažkas modernaus ir išskirtinio. Bet šiandieniniame kontekste mano akimis šis Audi modelis atrodo lyg bjaurusis ančiukas, kuriam taip ir nebuvo lemta tapti gulbe. Daug apvalių formų, aukštas stogas man tiesiog nepatinka. Beje, labai įdomus dalykas, kad variklio dangtis čia ne atsidaro, o tiesiog nusiima. Patraukus įprastą atidarymo svirtelę automobilio viduje, atsidaro radiatoriaus grotelės (gal labiau derėtų sakyti – dangtelis), ten galite papildyti alyvą, langų plovimo skystį arba patikrinti alyvos lygį. Norite pamatyti variklį? Ne problema. Pasukate tu fiksatorius ir tiesiog nuimate visą kapotą. Jis sveria 8kg. Originalus sprendimas.
Tikiu, kad Audi inžinieriai tikrai stengėsi sukurti išskirtinį automobilį. Jie kūrė labai lengvą (dėl daugybės naudoto aliuminio ir kai kurių netradicinių sprendimų) ir labai ekonomišką (1.2 TDI versija teoriškai naudoja apie 3 litrus dyzelino) automobilį. Ir jiems pavyko. Ir šiaip jau jis visai neblogas. Bet daug aliuminio, mažai nuo kitų modelių pritaikomų detalių padarė Audi A2 brangiu. Klientai už tą pačią kainą galėjo įsigyti didesnį ir kažkiek komfortiškesnį VW Golf, tad Audi A2 gyvavimas truko tik 5 metus ir baigėsi dėl ekonominių sumetimų.
Bet mums nuo to tik įdomiau. Tokie reti modeliai kuria automobilizmo istoriją.
Nėra komentarų