Audi A5 – varginantis sportiškumas

Vytenis MALEVSKIS

Šeštadienio ryto kava ir štai už lango įrieda Audi A5, kuri šiandien atiduodama mano teismui. Tai 2008 metais pagamintas automobilis su 3.0 TDI varikliu, mechanine pavarų dėže ir dar Quattro – visų varančių ratų sistema. Mano manymu, viena smagesnių kombinacijų.

Variklis išvysto 176kW (237AG) galią ir 500Nm sukimo momentą, kuriuo džiaugtis galima 1500-3000aps./min. diapazone. Kai Audi 2007 metais pristatė Audi A5 kupe modelį, tai buvo tikra atgaiva Audi gerbėjų sieloms, nes ilgą laiką vienintelis galimas Audi modelis su kupe kėbulu buvo Audi TT, kuris, pripažinkim, yra vienas baisiausių Audi kūrinių dizaino prasme (turiu omenyje pirmosios kartos Audi TT). O štai Audi A5 visai kas kita. Savo laikmečiui tai buvo puikus kūrinys. Grakštus ir tuo pačiu tvirtas siluetas, agresyvus priekis, patrauklios kėbulo linijos – visa tai daro šį automobilį gražiu.

Tad pradedu savo pažintį su šia Audi. Sidabrinė spalva jai visai netinka. Toks automobilis turi būti ryškus, gal raudonas ar mėlynas. Na, baltas arba juodas taip pat atrodytų neblogai. Bet tik ne sidabrinis. Taip pat jam reikia ne mažesnių, kaip 18 colių, ratlankių, nes su šiais 17 colių žieminiais kaliošais atrodo lyg Maiklas Džordonas išbėgęs į aikštelę su turguj pirktais sportbačiais. Visa laimė, kad atėjo pavasaris ir jau tuoj tuoj bus galima uždėti deramus ratus. Priekinė dalis labai išraiškinga – agresyvios išvaizdos žibintai ir didelės radiatoriaus grotelės atrodo šauniai. Tiesa, galinė dalis visiškai nublanksta. Toks jausmas, kad visas pastangas dizaineriai sudėjo į priekį. Automobilis atrodo ilgas. Išties toks ir yra, jo ilgis 4625mm. Palyginimui, tų pačių metų VW Passat universalo ilgis 4774mm. Tad Audi trumpesnė už Passat’ą vos per sprindį. Tai jaučiasi manevruojant aikštelėse.

Atsidarau duris. Tiesa, jas reikia daryti šiek tiek lėčiau, nei įprastas duris, kur stiklas turi rėmą. Šio Audi stiklas rėmo neturi ir kiekvieno atidarymo metu nusileidžia keletą milimetrų žemyn, tad jam reikia duoti kelias milisekundes laiko šiam darbui atlikti. Viduje juodas odinis salonas. Oda stora, tikra, jau šiek tiek patrinta, bet tarnaus dar tikrai ne vienerius metus. Interjeras atrodo kokybiškas, ko ir tikėjausi iš Audi. Automobilis nuriedėjęs virš 300 000 kilometrų, bet prietaisų nusidėvėjimas dar tikrai nerėžia akies. Na, tik ta anglies pluoštą imituojanti plėvelė, su kuria kažkas stipriai persistengė, atrodo nekaip.

Atsisėdu vidun. Taip žemai jau seniai nekritau. Jausmas, lyg reikėtų atsisėsti į kartingą. Visai nepatogu. Bet kai jau sėdi už vairo, tai vairuotojo vieta atrodo gerai ir ergonomiškai. Vėlgi – Audi tai sugeba. Prietaisų skydelis verčia mane žavėtis. Jis atrodo puikiai, sportiškai, moderniai, nors šiam modeliui jau 15 metų. Vairas taip pat gražus ir patogus. Tiesa, centrinė konsolė ne mano skonio, o MMI multimedijos sistema man visai nepatinka – tas ratuko sukinėjimas ir klaidžiojimas tai šen tai ten reikalauja įpratimo ir kantrybės.

Šis Audi turi ir galinę sėdynę keleiviams (bent jau teoriškai). Išsiropščiu iš vairuotojo vietos, atsilenkiu priekinę sėdynę ir žiūriu, kaip atsisėsti ant galinės sėdynės. Stoviu, žiūriu ir galvoju ar Audi tikrai pasityčiojo iš manęs? Nesuprantu ar pirma kišti koją ar užpakalį. Galų gale kažkokiu būdu atsiduriu automobilio gale ir sėdžiu ant galinės sėdynės. Nors gal per skambiai pasakyta „sėdžiu“, labiau tiktų „egzistuoju“, nes šita sėdynė skirta nebent kuprinei ar rankinei pasidėti. Gal dar koks nors pudelis čia patogiai įsitaisytų. Bet tikrai ne žmogus. Apie išlipimo procesą net nebepasakosiu.

Bet štai bagažinė verta aplodismentų. Turint galvoje, kad čia 2 durų kupe automobilis, tai bagažinė yra milžiniška, o dar galima nulenkti galinę sėdynę ir turėti atvirą erdvę į saloną. Šitoje vietoje labai pasistengta.

Taigi, išbandęs kūno lankstumą, vėl sėduosi į vairuotojo poziciją, užvedu šį 3 litrų dyzelinį garvežį ir pajudu miesto link. Pirmas pastebėjimas, kad vairas dirba labai gerai. Jis standus, reaguoja į vairuotoją ir leidžia valdyti automobilį, o ne plaukioti su juo, kaip kartais pasitaiko. Taip pat nustebino pakabos darbas. Tikrai galvojau, kad šis A5 bus kietas automobilis, bildės per kiekviena kelio nelygumą ir kankins mano nugarą. Bet aš klydau. Važiuoja jis kietokai, standžiai, bet nelygumus sugeria patenkinamai ir šiuo aspektu nusipelno pagyrimo.

Taip pat pagyrimo nusipelno variklio sukimo momentas, kuris leidžia ramiai jaustis ir važiuojant visai žemais sūkiais. Na, pavyzdžiui galite be vargo važiuoti 4 ar 5 pavara 1300-1400aps/min ir automobilis važiuos, nedrebės ir klausys jūsų. Bet juk po variklio dangčiu turiu visą kaimenę žirgų, tad spaudžiu dešinį pedalą dugno link! Ir vėl lieku nustebęs. Bet šįkart potyris neigiamas. 176kW turėtų važiuoti žvitriau. Automobilis sveria 1610kg, kas nėra tiek ir daug, kad labai stipriai įtakotų dinamiką. Tad arba kažkas ne iki galo gerai su pačiu mano bandomu automobiliu ir reikėtų padaryti bent jau kompiuterinę diagnostiką arba mano lūkesčiai varikliui buvo per dideli.

Taip pat silpnoki stabdžiai. Įsibėgėjus tikrai norėčiau sustoti efektyviau. Pavaros ganėtinai trumpos. Važiuojant 6-a pavara ir varikliui sukantis 2000aps/min greitis siekia 125km/h. Tokiam varikliui tai vieni juokai, tad keista, kodėl gamintojas nepadarė ilgesnių pavarų. Nors tai turi ir pliusų – trumpesnės pavaros prideda dinamikos važinėjant mažesniais greičiais.

Iš esmės, automobilis važiuoja gan smagiai. „Smagiai“ tai reiškia sportiškai. Nors tai nėra lenktyninis automobilis, bet jo kėbulas, žema pakaba bei sėdėsena, paklusnus vairas ir pakankamai galingas variklis provokuoja važiuoti sportiškai. Tik štai komforto čia nesitikėkite. Ilgiau važinėjant žemos sėdėsenos bei kietokos pakabos derinys pradeda varginti. Ar verta pirkti seną pirmos kartos Audi A5 už 7000 ar net daugiau eurų? Atsakymas priklauso nuo gyvenimo būdo.

Nėra komentarų

Palikite komentarą