Vytenis Malevskis
Spalio pradžios savaitgalis, šviesus dangus ir galybė grybautojų miške. O aš ne grybaut, aš – išbandyt Buick Encore. Jei kažkam šis pavadinimas negirdėtas ir skamba per daug egzotiškai, tai išversiu. Buick Encore – tai ta pati Opel Mokka, tik skirtas daugiausia JAV rinkai.
Nuo Mokos šis automobilis skiriasi tik logotipu ir keliomis labai minimaliomis dizaino smulkmenomis. Tad galime abu šiuos modelius laikyti tiesiog dvyniais.
Taigi, man pasitaikė proga išbandyti pirmosios kartos Buick Encore. Jis buvo gaminamas nuo 2013m iki 2017m. 2017m pasirodė atnaujintas modelis, apie kurį čia nesiplėsiu. Šis nedidelis krosoveris yra pats mažiausias Buick modelis, taigi jis tikrai skirtas miestui. Ai, dar tinka kultūringais miško keliukais pasivažinėti grybų beieškant. Bet į žūklę ar medžioklę jau niekaip – bagažinė per maža, kad sutalpintų kokią nors didesnę hobių įrangą, o ir 2 varantys ratai tikrai nepadės patekus į bekelę. Bet apie viską nuo pradžių.
Dizainas
Yra sakoma, kad skonis draugų neturi. Taip ir su automobiliais – tas pats modelis vienam gali būti nuostabiai gražus, kitam absoliučiai baisus. Tai štai Buick Encore man labiau į pastarąją pusę. Neproporcingas, keistų formų. Na, toks kukulis ant ratų. Lyg ir matoma pretenzija į sportiškumo pusę, nes priekinė dalis pakankamai nuožulni, bandyta išgauti šiokį tokį agresyvumą, bet ne visai sėkmingai. O ką jau kalbėti apie tas nedideles groteles ant variklio dangčio… Kam jos ten?! Tiesa, yra ir gerų dalykų – mano akiai automobilio ratlankiai dera bendrame vaizde. Retas atvejis, kai galiu pagirti ratlankius, bet šįkart R18 originalūs ratai savo vizualinę funkciją atlieką gerai. Taip pat priekinių žibintų juodi intarpai tarp reflektorių atrodo gerai, suteikia šiam modeliui bent šiek tiek išraiškos veide.
Interjeras
O štai atsisėdus į vidų čia randamas vaizdas mane stebina teigiamai. Kai stovi lauke ir žiūri į tokį automobilį, tai nieko daug nesitiki. Bet štai atsidarai dureles ir nustembi. Viduje vidutinės kokybės medžiagos, kurių nepavadinsi barškančiomis, patogios sėdynės su odiniais šonais, patogus vairas ir visai dailus prietaisų skydelis. Viskas pakankamai aiškiai išdėstyta. Tiesa, multimedijos ekranas labai blankus. Šviečiant saulei jame kažką pamatyti yra mažų mažiausiai keblu.
Dideliu privalumu pavadinčiau čia esančių daiktadėžių ir nedidelių slėptuvių gausą. Priešais keleivį – dvi. Taip pat po priekinėmis sėdynėmis, durelėse ir t.t. Priekyje yra puodelių laikikliai, kaip ir gale, kai atlenki porankį. Daiktų pasidėjimo erdvių tikrai daug. Na, tik telefonui patogios vietelės aš taip ir nesuradau.
Atsisėdu ant galinės sėdynės. Vietos kojoms tikrai pakanka, o ir virš galvos dar kokie 5-6cm laisvos vietos lieka (mano ūgis 186cm). Tad gale sėdintys keleiviai tikrai neturi jokios teisės skųstis erdvės trūkumu, nebent vežiosite brolius Darjuš su Kšyštof, kuo aš labai abejoju.
Na ir bagažinė. O ji mane nuvylė. Tikrai, tik grybaut su tokio dydžio erdve. Pora kibirų grybų ir guminiai batai tilps. Na, dar grybavimo peiliukas. Bet apie kažką daugiau jau nesvajokite. Matyt, ta erdvė ant galinės sėdynės turi savo kainą.
Važiuojam
Įsitaisau patogiai vairuotojo vietoje. Sėdėsena atrodo labai aukšta. Bet tas jausmas visada toks, kai išlipi iš įprasto lengvojo automobilio ir įlipi į krosoverį ar visureigį. Užvedu variklį ir pirmyn. 1,4 litro darbinio tūrio benzininis agregatas su turbina praneša apie save garsu. Variklio galia – 103kW. Dar važiuojant aikštelėje jau galiu teigti, kad garso izoliacija, švelniai tariant, ne aukščiausio lygio. Bet čia ne Audi ar BMW, tai stipriai kabinėtis prie to būtų negarbinga. Šiaip jau automobilis juda neblogai, pavaras (kurių šis automatas turi šešias) jungdamas švelniai. Reakcija į vairą taip pat greita. Automobilis tiesiog standus. Tai man ir patinka. Nors automobilis 2015 metų gamybos, jo rida viso labo 77 tūkstančiai kilometrų, tad toks jis ir turi būti.
Mieste, o tiksliau miestelyje, šis automobilis tikrai neprastas reikalas. Jis manevringas, o aukšta sėdėsena leidžia viską matyti. Dinamikos varikliui, atrodo, irgi užtenka, nes gatvėmis galima važiuoti gan gyvybingai. Aikštelėse parkuotis bando padėti galinio vaizdo kamera, jei tik lauke nešvies saulė ir ekrane pavyks ką nors pamatyti. Bet visada galima naudotis veidrodžiais, kas man yra ženkliai priimtiniau nei visos tos kameros.
Išvažiuoju į užmiestį. Kelias šiek tiek vingiuotas, danga nebloga, bet turi vieną kitą nelygumą. Jaučiasi, kad automobilis kietokas. Niekas nebilda, nebarška, jis tiesiog kietokas. Ir važiuoti iki 100-110km/h visai smagu. Nori pasportuoti? Nepavyks! Stipriai spusteliu greičio pedalą iš eigos. Pavarų dėžė jungia žemesnę pavarą, variklis ima žviegti, lyg ir greitėji, bet viskas taip nesklandu, kad sunku suprasti, kas vyksta. Važiuojant 130-140km/h pasidaro visiškai nejauku, o privažiavus kelio vingį koja instinktyviai spaudžia stabdį, nes aukšta sėdėsena trimituoja apie tai, kad svorio centras čia kitur nei kokiame prie žemės prilipusiame BMW ir dar yra toks mokslas, kaip fizika.
Pasivažinėjęs užmiestyje, pasuku į mišką. Koks ten miškas, labiau miškelis miesto turistams. Bet juk toks ir esu, ar ne? Aš čia su miesto visureigiu! Ir tokiu dailiu miško keliuku Buick Encore važiuoja su malonumu. O aukštai sėdėdamas gali ir kokį baravyką pastebėti. Bet į miško glūdumą su juo nevažiuokite, tai ne tam skirtas automobilis.
Verdiktas
Tai ar pirkti Buick Encore už kokius 8-9 tūkstančius eurų? Jei gyvenate mieste ir jums reikia (o gal labiau norisi, nei reikia) krosoverio, kuris dar būtų sąlyginai naujas, su visai neprastu įrangos sąrašu ir už priimtiną kainą, tada taip. Bet jei pirkdami šį automobilį iškelsite jam nepagrįstus lūkesčius ir dar turėsite vilčių, kad jis tarnaus ir bekelėje, tada šis pasirinkimas tikrai ne jums. Tai automobilis skirtas miestui su nedidelėmis išlygomis nuvažiuoti į pikniką.
Nėra komentarų