Vytenis MALEVSKIS
Pasaulis eina iš proto dėl ekologijos ir klimato kaitos. Ir gerai daro, tik gal kiek pavėluotai. Bet mes ne apie tai. Drįstu teigti, kad vienu iš šio susirūpinimo rezultatų galime pavadinti dyzelinių variklių kietųjų dalelių filtrą (angl. DPF – Diesel Particular Filter), kurį rastume praktiškai kiekviename šiuolaikiniame dyzeliniame automobilyje. Toliau apžvelgsime, kokia šio daikto paskirtis ir veikimo principas.
Taigi, kam reikalingas kietųjų dalelių filtras (DPF) dyzeliniame automobilyje? Žinoma, dėl ekologijos! Šio filtro užduotis – sulaikyti iš variklio išmestas suodžių daleles ir neleisti joms patekti į aplinką. Jis kaupia suodžius savyje tol, kol jos galės būti sudegintos. Sudegintos pačiame kietųjų dalelių filtro (DPF) viduje. Toks sudeginimo procesas vadinamas regeneracija, bet apie ją šiek tiek vėliau.
Įprastu atveju DPF būna keramikinis (keramika atspari itin aukštoms temperatūroms) ir sudarytas iš daugybės mažų kanalų, kurių kas antras būna uždaras. Tokiu būdu išmetamosios dujos teka pro porėtas sieneles, o suodžiai nusėda filtro viduje ir ten pasilieka. Kanalėliai tokie maži, kad viename kvadratiniame centimetre jų telpa kelios dešimtys. Dujos patenka pro atvirus kanalus priekinėje dalyje. Šie kanalai būna suodinieji, nes juose pasilieka suodžiai. O kita pusė kanalų, kurių atvirasis galas priešingoje pusėje, lieka švarūs.
Dėl tokio plataus mažų kanalėlių tinklo ir jo konstrukcijos ypatumų DPF efektyvumas gali siekti 99proc. Arba netgi dar daugiau.
DPF regeneracija
DPF regeneracija. Šis terminas tikrai girdėtas daugeliui dyzelinu varomų automobilių vairuotojų. Tai procesas, kurio metu sudeginami filtre esantys suodžiai. Dažniausiai pasitaiko 2 regeneracijos tipai – aktyvi regeneracija ir pasyvi regeneracija.
Aktyvi regeneracija. Šiam procesui reikalinga aukšta temperatūra. Tam, kad filtre suodžiai sudegtų, reikia aukštesnės nei 550oC temperatūros. Akivaizdu, kad įprastai veikiantis variklis tokios temperatūros nepasiekia. Todėl naudojamos kelios strategijos, kaip padidinti išmetamųjų dujų temperatūrą. Sistemoje galima naudoti dyzelinį degiklį, kuris kaitina į DPF patenkančias išmetamąsias dujas. Taip pat galima naudoti dyzelino oksidacijos katalizatorių (DOC), kuris oksiduoja dyzeliną per katalizatorių ir taip padidina DPF temperatūrą. Naudojant tokį katalizatorių išmetamosiose dujose turi būti perteklinio dyzelinio kuro, todėl būna naudojamas papildomas purkštukas, kuris montuojamas išmetamajame vamzdyje priešais DOC. Aktyviai regeneracijai visuomet reikia papildomų energijos resursų, t.y. aktyvios regeneracijos metu jūsų automobilio kuro sąnaudos bus didesnės nei veikiant įprastu režimu. Ir tai nėra labai malonu, žinant, kokios dabar degalų kainos degalinėse.
Pasyvi regeneracija. Šiai regeneracijai papildomos energijos nereikia. Ji vyksta ženkliai žemesnėje temperatūroje – nuo 250 iki 400oC. Pasyvios regeneracijos principas yra suodžių oksidacija, kuri vyksta azoto dioksido (NO2) pagalba. Tam, kad išgauti azoto dioksidą iš išmetamosiose dujose esančio azoto monoksido (NO), naudojamas katalizatorius. Naudojant katalizatorių susidaro NO2, tad suodžiai gali būti sudeginami esant įprastoms variklio temperatūroms.
Taigi, laikas nuo laiko vykstanti kietųjų dalelių filtro regeneracija jūsų automobilyje yra normalus dalykas. Šis filtras yra brangi detalė, todėl savaiminis jos išsivalymas yra labai svarbus. Be abejo, kaip ir kiekvienas automobilio mazgas, taip ir šis filtras turi savo limitus ir anksčiau ar vėliau jis užsikimš taip, kad paprastuoju būdu neišsivalys. Pirminis įspėjimas, kad filtras nesudegina suodžių įprastomis sąlygomis – jūsų skydelyje užsidegusi geltona lemputė su DPF simboliu.
Jei jau matote šį įspėjimą prieš savo akis, nepulkite panikuoti. Greičiausiai taip atsitiko dėl to, kad didesnę dalį kilometrų nuvažiuojate trumpais atstumais mieste. Tokiu atveju rekomenduojama išvažiuoti į užmiesčio kelią ir pravažiuoti apie 30 km atstumą pastoviu 90-100km/h greičiu. Per šį laiką DPF viduje turėtų įvykti regeneracija. Visgi jeigu tai nepadėjo, teks apsilankyti pas meistrus. Specializuoti autoservisai pasiūlys ne vieną šios problemos sprendimo būdą. Pradėti galima nuo elektroniniu būdu (prijungus kompiuterį) daromos priverstinės regeneracijos. Jeigu jau ir tai nepadeda, tuomet teks problemą spręsti fiziškai. Galima filtrą išimti ir plauti. Tai atliekama specialiame įrenginyje suslėgto oro ir specialių chemikalų pagalba. Tai turbūt pats pigiausias būdas norint turėti pilnai funkcionuojantį kietųjų dalelių filtrą. Kitas būdas – pirkti naują DPF. Tokio „malonumo“ kaina su remonto darbais bus keturženklė. Ir dar vienas būdas spręsti užsikimšusio DPF problemą (ypatingai pamėgtas lietuvių) – filtro pašalinimas ir jo išprogramavimas. Problema dings visam laikui, automobilis galimai net įgaus naujų jėgų, bet taps taršus ir techniškai netvarkingas. Teoriškai po tokios procedūros automobilis negali praeiti techninės apžiūros. Ir visgi, Lietuvoje vis dar vyksta neįmanomi dalykai… Nors tikiu, kad sąmoningų piliečių pas mus tik daugėja.
Nėra komentarų