Hialurono rūgštis ir kolagenas – kada tepti ant veido, o kada vartoti per burną?

Pranešimas spaudai.

Hialurono rūgšties ir kolageno galima rasti kokiomis tik norime formomis: geriamų, tepamų, kramtomų ir pan. Kuo šios formos skiriasi, kurios iš jų veiksmingiausios bei kaip jas naudoti ir dozuoti – atsako vaistininkė.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Guodos Grikšienės, esama įvairių kolageno produktų – kapsulių, tablečių, guminukų, tačiau dažniausiai juose yra gerokai mažesnis kolageno kiekis.

„Dažniausiai vidutinėje kapsulėje yra tik 0,5 g kolageno. Pasirinkus skanius guminukus, teks jų suvartoti 5 per dieną, kad gautume 3 g kolageno peptidų. Saugi hidrolizuoto kolageno dozė yra 2,5-15 g per parą. Siekiant suvartoti didesnes dozes, vertėtų kolageną rinktis skystu pavidalu arba milteliais“, – pataria ji.

Kolageno molekulės yra didelės, jos neprasiskverbtų per odą bei būtų sunkiai virškinamos, todėl pramoniniu būdu kolagenas suskaidomas į gerokai mažesnes organines, iš aminorūgščių sudarytas medžiagas, kurios yra odos statybinė medžiaga.

„Vartojant hidrolizuotą kolageną per burną, jo įsisavinama 90-95 proc. Dėl teigiamo poveikio odai ir plaukams peptidai naudojami daugelyje kosmetikos priemonių, pavyzdžiui, odos serumuose, kremuose, dekoratyvinėje kosmetikoje, šampūnuose, plaukų kaukėse“, – vardija G. Grikšienė.

Tuo tarpu hialurono rūgštis yra natūrali medžiaga, randama akių ir sąnarių skysčiuose. Ji veikia kaip lubrikantas sąnariuose ir kituose audiniuose, todėl dažnai įeina į akių lašų, medicinos priemonių, skirtų gydyti burnos bei odos pažeidimus, sudėtį.

„Mažos molekulinės masės hialurono rūgšties molekulės yra svarbios odos hidratacijai, todėl įeina į drėkinančias odą kosmetikos priemones: prausiklius, kremus, losjonus ir serumus. Hialurono rūgšties molekulinė masė prasiskverbia giliau į odos sluoksnius ir yra veiksminga stabdant senėjimo procesus, todėl įeina ir į dermatologinius kosmetinius užpildus“, – aiškina vaistininkė.

Kolageno vartojimas

Anot vaistininkės, vartojant hidrolizuotą kolageną per burną, rekomenduojama kasdien jo gauti po 10 g, pradedant nuo 25-30 metų. Teigiamas poveikis paprastai pasireiškia per 3-6 savaites.

„Įprastai mūsų organizme yra nemažai peptidų, tačiau jų kiekiui sumažėjus, oda suglemba, praranda elastingumą ir pradeda raukšlėtis. Kadangi peptidų žmogaus organizme randama ir natūraliai, jie tinka ir labai jautriai odai. Peptidai puikiai dera su hialurono rūgštimi, antioksidantais, aliejais kosmetikoje“, – sako G. Grikšienė.

Ji priduria, kad skystų kolageno produktų ir miltelių pavidalo kolageno produktų poveikis iš esmės nesiskiria. Skystos formos kolageno maisto papildus patogu vartoti, jų skonis – malonus. Taip pat galima rinktis ir sudėtinius maisto papildus su kolagenu, hialurono rūgštimi bei kasdien reikalingais C, D, B grupės vitaminais ar augaliniais ekstraktais.

„Pasirinkus universaliausią variantą – vartoti hidrolizuotą kolageną milteliais, drąsiai galima juos maišyti su karštais ar šaltais maisto produktais bei gėrimais. Puikus pasirinkimas maišyti kolageną maišytuve su įvairiomis uogomis, kuriose gausu vitamino C, skatinančio kolageno įsisavinimą. Taip pat galima kepti keksiukus, omletus ar gamintis naminę granolą bei desertus, įmaišant kolageno miltelių. Dažniausiai kolagenas yra gerai toleruojamas, tačiau kartais gali pasireikšti sunkumo jausmas skrandyje, lengvas viduriavimas ar bėrimai“, – atkreipia dėmesį G. Grikšienė.

Vaistininkės teigimu, pacientai vis dažniau ieško veganiškų produktų, tad teiraujasi ir apie augalinį kolageną – jiems siūlomos tabletės su kviečių gemalų ekstraktu, kuris ypač naudingas virškinimui, nervų sistemai bei kraujotakai.

Hialurono rūgšties vartojimas

Tuo tarpu vartojant 120–240 mg hialurono rūgšties per dieną mažiausiai 1 mėnesį, žymiai padidinama odos drėgmė ir sumažinamas odos sausumas. Kalbant apie kosmetikos priemones, tam, kad oda būtų sudrėkinta, hialurono rūgšties serumuose turėtų būti maždaug 2 proc.

„Maisto papildus su hialurono rūgštimi derėtų vartoti prieš valgį, nekramčius užgeriant stikline vandens. Taip pat reikėtų nepamiršti natūralių hialurono rūgšties šaltinių: sojos produktų, apelsinų, citrinų, žaliųjų citrinų ir greipfrutų, taip pat paprastų ir saldžiųjų bulvių, žalių lapinių daržovių. Pastebiu, kad žmonės kartais vis dar nežino, jog hialurono rūgšties maisto papildus vartojant be vandens, ši lyg kempinė ištraukia drėgmę giliai iš odos. Tokiu atveju oda gali išsausėti, todėl svarbu nepamiršti gurkšnoti vandens“, – teigia G. Grikšienė.

Hialurono rūgštis efektyviau veikia kaip serumas, o ne kremas – šį reikėtų tepti ant švarios, sudrėkintos odos, kad produktas įsigertų ir absorbuotų į odą kuo daugiau drėgmės. Dėl gausaus hialurono rūgšties formų (serumų, kremų, kaukių) pasirinkimo gali kilti pagunda vartoti jį be saiko, tačiau per intensyvus hialurono rūgšties vartojimas gali sukelti odos paraudimą ir uždegimą.

Jaunystė ir sveiki sąnariai

Papildomas hidrolizuoto kolageno vartojimas turi nemažai ilgalaikės naudos – jį vartojantys atrodo ir jaučiasi jaunesni bei išlaiko sveikus sąnarius. Kolageno vartojimas gali padidinti su amžiumi susilpnėjusių kaulų tankį ir sumažinti sąnarių, nugaros bei kelių skausmus, taip pat pagerinti plaukų, odos bei nagų būklę.

„Hialurono rūgšties kiekis mažėja prasidėjus senėjimo procesui. Sulaukus vidutinio amžiaus, jis sumažėja 50 proc. Tai gali prisidėti prie fizinių senėjimo požymių atsiradimo, tokių kaip raukšlių, taip pat su amžiumi susijusių būklių, įskaitant osteoartritą. Hialurono rūgštis ilgą laiką išlieka odoje, tačiau gali pradėti nykti, jei patiriamas lėtinis stresas ar be saiko mėgaujamasi saulės voniomis“, – kalba „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ji tvirtina, kad per burną vartojama hialurono rūgštis mažina odos raukšles ir gerina odos būklę, padeda greičiau gyti žaizdoms ir gali sumažinti randus.

„Ši rūgštis taip pat įeina į medicinos priemones rūgštinio ir nerūgštinio gastroezofaginio refliukso gydymui bei stemplės apsaugai, padeda apsaugoti ir atstatyti pažeistą stemplės gleivinę. Hialurono rūgštį dažnai galima rasti maisto papildų sąnariams sudėtyje, mat ji palaiko kremzlių elastingumą bei sąnarių paviršių slidumą“, – užbaigia G. Grikšienė.

Freepik.com nuotr.

Nėra komentarų

Palikite komentarą