Hyundai i40 – pranokti lūkesčiai

Vytenis Malevskis

Aš, kaip tipinis lietuvis, didžiausias simpatijas jaučiu vokiškiems automobiliams. Na, dar vienam kitam japoniškam modeliui. Bet tikrai ne Korėjos gamintojų produkcijai. Pietų Korėjos, žinoma. Nesu prieš juos nusistatęs. Žinau, kad tai puikūs konkurentai vakarietiškam transportui. Bet visgi kažkoks stereotipas sklandė mano pasąmonėje. Kol štai šią karštą dieną neatsisėdau už Hyundai i40 vairo. Šios kartos Hyundai i40 buvo gaminamas nuo 2011m iki pat 2019m. Variklių pasirinkimas nebuvo platus – 3 benzininiai variantai ir 2 dyzeliniai. Ir turbūt nenustebinsiu pasakydamas, kad Lietuvoje dauguma i40 dyzeliniai.

Taigi, savo jau eiliniam bandymui gavau 2013m pagamintą Hyundai i40 sedaną su dyzeliniu 1.7l varikliu, išvystančiu 85kW (115AG) galią. Greičių dėžė mechaninė su 6-iomis pavaromis. Kaip visuomet, pradedu nuo išorės apžiūros. Nei rūdelės! Štai jums ir korėjietiškas automobilis. Surinkimas atrodo kokybiškas, dažai neišblukę, žodžiu – viskas savo vietose, neprikibsi. Kitas klausimas – dizainas. Jokių aiškių formų, viskas lyg išplaukę, ištempta. Na, kad ir žibintai. Tiek priekiniai, tiek galiniai – jie tęsiasi toli ant sparnų, be aiškios formos apibrėžimo. Visas išorės dizainas tiesiog etaloninis to laikmečio Korėjos gamintojų pavyzdys – sportiško įvaizdžio ieškojimas, absoliučiai pametant konkrečią formą. Visgi galinė dalis asmeniškai man patiko. Ji išties atrodo sportiškai. O kur dar 2 duslintuvai – apsigavęs gali pagalvoti, kad po variklio dangčiu kaimenė laukinių mustangų ganosi. Nors realybė tokia, kad ten tik stiprūs, gerai pamaitinti, bet visgi naminiai poniai. Tad šis triukas su dviguba išmetimo sistema labiau komercinė apgaulė. Priekinė dalis masyvi, bet man nepatiko. Per daug kėbulo linijų, kurios sudaro netvarkos pojūtį. O kur dar LED dienos žibintų išraitymas… Žvelgiant profiliu tas pats. Akivaizdus dizainerių noras išreikšti veržlumą ir greitį automobilyje, kuris realiai to neturi. Bet štai keistas dalykas. Žiūriu aš į atskiras dizaino detales ir man daug kas nepatinka. Tačiau žiūrint į šį automobilį, kaip į visumą, jo dizainas tampa patenkinamu. Nesakau, kad tai gražuolis, tačiau tai tikrai nėra bjaurusis ančiukas. Dar vienas komercinis epizodas – ant priekinių sparnu besipuikuojantys ženkliukai „blue drive“. Susidaro įspūdis, kad automobilis ne dyzelinis, o varomas elektra ir absoliučiai netaršus. Nors tai tereiškia, kad automobilis turi „start-stop“ sistemą ir iš gamyklos išriedėjo su padangomis, kurios turėjo žemą pasipriešinimo kelio dangai koeficientą.

Sėduosi į vairuotojo vietą. Pirmas įspūdis, kad automobilis didelis. Priekinė panelė gan toli nusitęsusi priekinio stiklo link. Nesimato variklio dangčio. Todėl toks dydžio pojūtis. Reikės priprasti. Sėdynės patogios. Medžiaginės, ne itin išvaizdžios, bet patogios. Ko nepasakyčiau apie porankį tarp priekinių sėdynių. Jis labai aukštai ir nėra galimybės jo reguliuoti. Medžiagų kokybė ir surinkimas vėl stebina. Niekas nebarška, niekas nenutrinta, viskas atrodo tvarkingai ir kokybiškai. Tiesa, dizainas toks pat „ištampytas“, kaip ir išorėje. Bet galima pagirti, kad išlaikytas vientisumas su išore. Nesvarbu, kad man nepatinka dizainas, bet bendrumas tarp išorės ir vidaus automobiliui yra svarbu. Viduje mygtukų nėra labai daug ir dauguma jų suprantami bei funkcionalūs. Tiesa, man nepatiko borto kompiuterio valdymas ant vairo. Labai vidutinio lygio garsas, savininko nusiskundimai dėl bluetooth sąsajos su iphone telefonu ir mažas nespalvotas ekranas neleidžia pagirti ir audio sistemos. Užtat visa kita interjere gerai. Daug daiktams susidėti skirtų vietų, gausi įranga, patogus vairas. Bendras patogumo pojūtis sėdint viduje, netgi nepaisant prastos porankio pozicijos. Visa tai sveria svarstykles į teigiamą pusę. Ir nesvarbu, kad gatvėje į šitą „veržlųjį“ hiundajų niekas neatsisuks ir jūs būsit niekam neįdomus. Jūs, sėdėdamas jo viduje, jausitės patogiai.

Ant galinės sėdynės sėdintiems keleiviams patogumo taip pat nestigs, nes kojoms vietos daug. Su savo 185cm ūgiu atsisėdęs už vairuotojo sėdynės, kurią buvau susireguliavęs pagal save, jaučiuosi patogiai. Tikrai daug patogiau keliaučiau i40 gale, nei Ryanair kėdėje pritaikytoje nykštukams (nepaisant to, kokios žavios bebūtų skrydžio palydovės). Bagažinė vidutinio dydžio su galimybe nulenkti galinę sėdynę taip atveriant erdvę į automobilio saloną.

Na ir paskutinė dalis. Viską apžiūrėjus ir apčiupinėjus laikas sukti raktelį ir leistis į kelią. Užvedu 1.7 CRDi variklį. Garsas ir jausmas toks, kad variklis grubus. Na, toks tikras dyzelis. Bandau pajudėti. Sankaba ganėtinai jautri. Spustelėjus akseleratoriaus pedalą vėl nuostaba. Tie poniai po kapotu tikrai gyvybingi. Nors automobilis ir atrodo didelis. Ne tik atrodo, jis išties nemažas. Bet sveria šis Hyundai vos 1574kg. Tai tikrai nėra daug. Ir visą laiką važiuojant mieste jo žvitrumas mane stebino. Gal visgi tas dizainas ne be reikalo bandytas sukurti sportiškas. Bet daug kas paaiškėjo išvažiavus I užmiesčio kelią. Taigi važiuoju ramiai 100km/h greičiu šešta pavara. Ir ką gi rodo tachometras? Ogi lygiai 2000aps./min. Ir ką gi tai reiškia? Ogi tai, kad pavaros yra trumpos. Trumpos pavaros – žvitrus automobilis mieste. Štai kur paslaptis! Pakabos darbas sklandus, tikrai neerzina jokie garsai. Stabilumo posūkiuose irgi pakanka. Beje, aikštelėse manevruoti tikrai patogu, nes šio automobilio apsisukimo spindulys mažas.

Po pasivažinėjimo, be abejo, reikia atsidaryti variklio dangtį ir pažiūrėti, kaip atrodo jėgainė. Ir štai tada gavau lengvą šoką. Daugelis metalinių detalių aprūdiję. Visiška priešingybė kėbului. Žiūrint į variklio skyrių galvoju, kad panašus vaizdas gali būti ir su važiuoklės dalimis, nors automobilio ir nemačiau iš apačios. Na, kažkur juk gamintojui reikia sutaupyti, norint pagaminti modelį už konkurencingą kainą.

Viską apibendrinus galiu teigti, kad bendras Hyundai i40 paveikslas šiek tiek pranoko mano turėtus lūkesčius ir sukėlė teigiamas emocijas. Tokio automobilio rinkos kaina apie 6500-7000 Eur. Ar tiek mokėčiau už korėjietišką automobilį, kuris turi daug korozijos po variklio dangčiu ir galimai važiuoklėje? Nežinau. Greičiausiai, kad ne. Bet tik dėl to, kad stereotipus ne taip lengva įveikti.

Nėra komentarų

Palikite komentarą