Vytenis Malevskis
Audi 100 – tai ne vien automobilis. Tai – ikona. Bent jau Lietuvoje. Tai modelis, kuris, po truputį įsibėgėjant nepriklausomos Lietuvos gyvenimui, tapo lietuvių siekiamybe bei kokybės, komforto ir patikimumo simboliu mūsų širdyse.
Atmintyje man iškyla vaizdai – atrodo regiu lyg šiandien daugiabučių kiemuose tarp kadetų, rekordų, skorpionų, eskortų, askonų, golfų, santanų ir pasatų stovinčias silkes. Ten jos buvo karalienės. Išdidžios, su savo keturiais žiedais ant priekinių grotelių. Po ilgais variklių dangčiais didžioji dalis šių gražuolių slėpė vokiečių inžinierių šedevrus – 5 cilindrų išilgai sumontuotus benzininius variklius. O šių variklių mačiau ne vieną ir ne du.
Garaže mano tėtis, kuris buvo vienas geresnių variklių meistrų rajone, prie jų prisiliesdavo gan dažnai, o aš, dar visai pyplys pradinukas, stoviu šalia ir žiūriu. Žiūriu, kaip išsuka kokią žvakę ar nuima dangtelį ir atveria vožtuvų velenėlį. Benzino ir alyvos kvapas sklando ore, o aš traukiu jį į save ir smalsiom akim stebiu kiekvieną meistro rankų judesį. Tokia buvo mano vaikystė, kurios metu neatitraukiau akių nuo remontuojamų automobilių, apžiūrėdamas juos tiek iš išorės, tiek iš vidaus. O džiaugsmo viršūnę pasiekdavau, kai retais atvejais tėtis ar kuris nors jo draugų pavėžindavo su kažkuo ypatingo, pavyzdžiui Audi 200 Turbo Quattro, BMW 535i (E34), VW Golf GTI (mk2) ir tada išgirsdavau „tu, vaikeli, tik gerai įsikibk ir laikykis“. O laikytis buvo dėl ko…
Pirmoji karta – Audi 100 (C1)
Grįžkime prie Audi 100. Lietuvoje išpopuliarėjęs ir lietuvių širdis užkariavęs Audi 100 modelis buvo jau trečiosios kartos – C3 modelis. O štai prasidėjo viskas nuo Audi 100 C1. 1968 metų lapkritį Audi pristatė savo pirmosios kartos Audi 100 (C1) modelį. Tai buvo 4 durų sedanas. Istorija sako, kad modelio pavadinimas „100“ buvo pasirinktas pagal variklio išvystomą galią, t.y. 100 arklio galių.
Dar po metų, 1969 metų spalį buvo pristatytas dviejų durų sedanas. O 1970 metų rudenį pasirodė Audi 100 Coupe S. Tai buvo labai gražus automobilis. Atitinkantis visus Coupe stiliaus standartus. Agresyvus priekis, nuožulnus stogas pereinantis į galinę dalį, visa tai mano akyse šį automobilį paverčia tiesiog nuostabiai gražiu.
Audi 100 sedanai turėjo 1.8 litro darbinio tūrio benzininius variklius ir pagal galią buvo suskirstyti į 3 lygius – Audi 100 su 80ag (59kW), Audi 100 S su 90ag (66kW) ir Audi 100 LS su 100ag (74kW). Tuo tarpu Coupe S modelis turėjo galingesnį variklį – 1.9l agregatas turėjo 115 arklių (85kW). Visi varikliai turėjo po 4 cilindrus eilėje. Šie varikliai buvo naudojami iki 1972 metų. 1972-aisiais įprasta Audi 100 ir Audi 100 S gavo atnaujintą 1.8l variklį su 85ag (63kW), o į Audi 100 LS modelį vokiečiai pradėjo montuoti tą patį 1.9l variklį, kurį iki tol naudojo Coupe S modelyje. Audi 100 (C1) sėkmė, įskaitant nedidelius modelio atnaujinimus (tame tarpe ir naują 1.6 litro variklį), tęsėsi nuo 1968m iki 1976m. Šių modelių buvo pagaminta gerokai virš 800 000, o tai puikus rezultatas. Turėdami tokį paklausų modelį Audi nesnaudė ir sukūrė antrosios kartos Audi 100 – C2 modelį.
Antroji karta – Audi 100 (C2)
Audi 100 (C2), mano nuomone, tapo tramplinu į moderniąją Audi, kurią visi žinome šiandien ir pakėlė gamintoją į kitą lygį. Po C1 modelio sėkmės, 1976 metais Audi pristatė antrosios kartos Audi 100 modelį. O su juo atėjo ir tokie dalykai, kaip diskiniai stabdžiai galiniams ratams, 5-a pavara, erdvus, patogus ir gražus interjeras, Avant versija, o svarbiausia – penkių cilindrų varikliai, kurių garsas vertė pašiurpti ne vieno entuziasto odą.
Išorėje taip pat buvo pasikeitimų. Priekiniai žibintai ir visas dizainas pradėjo liniją, kuri buvo vystoma ir jau vėlesniame C3 modelyje. Šoniniai langai buvo išgaubti ir papildė kėbulo linijas. Audi atsisakė Coupe modelio. Vietoj to atsirado 4 durų modelis „Avant“. Iš esmės Audi 100 tapo solidesniu automobiliu ir nebebuvo tas paprastas Volksvagenas tik dailesniais rūbais, kokį žmonės buvo pratę jį matyti lig šiol. Audi pradėjo žengti pirmuosius žingsnius konkurencinėje kovoje su BMW ir Mercedes Benz.
Privalau paminėti, kad JAV rinkoje Audi šiuos modelius vadino ne „100“, o „5000“. O ir variklių galios ir kai kurie parametrai buvo sureguliuoti taip, kad atitiktų kitapus Atlanto taikomus aplinkosauginius reikalavimus bei galėtų važiuoti ten pardavinėjamu kiek kitokių specifikacijų benzinu.
Variklių gama, nors ir nebuvo plati, bet ženkliai įvairesnė nei pirmtake dėl pasirodžiusio 5 cilindrų šedevro. Paprasčiausias variantas buvo su 1.6 litro benzininiu varikliu (85ag/63kW, 121Nm), 4 pavarų dėže ir beveik 10 litrų šimtui kilometrų benzino sąnaudomis. Nepatikėsit, bet tuo metu tokios sąnaudos buvo traktuojamos, kaip ekonomiškumas. Kam norėjosi dar geresnių ekonomiškumo rodiklių, galėjo rinktis dyzelinį variantą su 2 litrų variklių ir 70 arklių (53kW). Jis galėjo „skrieti“ 150km/h maksimaliu greičiu, o iki šimto įsibėgėdavo per 18,5 sekundės.
Paliekant ekonomiją už nugaros, atsiranda benzininiai 5 cilindrų sprendimai. 2.1 litro 115ag (85kW) galios variklis su karbiuratoriumi. Sukimo momentas 170Nm. Buvo galima pasirinkti automatinę greičių dėžę su 3 pavaromis, arba mechaninę su 4 arba 5 pavaromis. Šis variantas jau turėjo diskinius stabdžius gale. Iki 100km/h įsibėgėdavo per 11,5 sekundės. O galingiausia versija turėjo 2.1 litro variklį su įpurškimu ir 136ag (100kW) bei 185Nm sukimo momentą. Šis greituolis iki 100km/h spurtuodavo per 9,5 sekundės ir pasiekdavo 190km/h greitį. Verta paminėti, kad 1979 metais Audi į dienos šviesą išleido ir turbininį benzinu varomą penkiacilindrį su 170 arklių kaimene. Bet jis buvo montuojamas į Audi 200 modelį, kuris yra unikalus ir tikrai vertas atskiro dėmesio bei individualaus aprašymo.
Nuo 1976 iki 1982 metų Audi 100 (C2) modelių buvo parduota beveik 1 milijonas. Buvo akivaizdu, kad tai geriausias Audi modelis ir, kad jo ateitis labai šviesi. Gaila, kad aš nebemačiau gatvėse nei C1 nei C2 modelių. Tai klasika, kuri mane žavi. Bet aš mačiau C3 ir C4. Audi 100 (C4) netgi buvo mano pirmasis automobilis! Tad apie juos turiu ką papasakoti. Bet apie juos antroje dalyje.
Nėra komentarų